V.Kavaliauskas

Lietuvos verslininkas V.Kavaliauskas jau nuo seno žinomas kaip ryški verslo ir meno kolekcionierių pasaulio figūra.

2008 metais jis įkūrė turto valdymo bendrovę „Lewben“, neseniai persivadinusią į „Noewe“. 2010-aisiais įsigijo privačių skrydžių bendrovę „Charter Jets“, o po ketverių metų – Vanuatu registruotą „Pacific Private Bank“.

Vėliau V.Kavaliauskas šiuos verslus pardavė, taip pat pardavė savo akcijas „Lewben“ grupėje ir įkūrė investicijų bendrovę „Equite“.

V.Kavaliauskas šiuo metu vadovauja meno fondui „TAAD“, kurį valdo kartu su žmona. Fondo interneto svetainėje nurodoma, kad kolekciją sudaro apie pusantro tūkstančio meno kūrinių, o vienas pagrindinių tikslų – skatinti šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrybą. Pats V.Kavaliauskas viešai yra pasakojęs apie savo kelią į meno kolekcionavimą.

2021 metais savo „LinkedIn“ paskyroje jis pasidalijo žinute apie iniciatyvą padėti Baltarusijoje sulaikytiems žurnalistams. Po 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą V.Kavaliauskas taip pat viešai reiškė paramą Ukrainai ir teigė aukojęs Ukrainos paramos fondui.

Tačiau jo pavardė buvo siejama ir su artima Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos aplinka. 2022 metais nutekinti „Pandora Papers“ dokumentai pirmą kartą atskleidė V.Kavaliausko ryšius su A.Lukašenkos aplinkos verslininkais, tarp jų – Aleksejum Aleksinu.

Remiantis nutekintais duomenimis, V.Kavaliauskui priklausiusi bendrovė „One Energy“ vykdė verslą su A.Aleksinu ir kitu Baltarusijos verslininku Jurijumi Čyžu, kuriems vėliau buvo pritaikytos sankcijos.

2018 m. Lietuvos žvalgyba bandė sustabdyti „Lewben“ investicinės įmonės sandorį dėl verslo centro prie pat Seimo, motyvuodama rizikingais ryšiais su „asmenimis iš ES ir NATO nepriklausančių šalių“. Visgi sandoris galiausiai įvyko.