1.1 LT Energijos šaltiniai

Energijos šaltiniai

1 lygis: pradinis

Pirmyn!

Įžanga

Energija yra esminė mūsų kasdienio gyvenimo dalis, nes ja varomi mūsų namai, transportas ir pramonė. Tačiau ne visi energijos šaltiniai yra vienodi, o jų poveikis labai skiriasi pagal kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai.Šis kursas skirtas padėti suprasti pagrindinius energijos šaltinių aspektus, įskaitant atsinaujinančią ir neatsinaujinančią energiją, jų vaidmenį pasaulinėse energetikos sistemose ir tai, kokį poveikį mūsų aplinkai daro energijos pasirinkimas. Kurso metu nagrinėsite įvairius energijos šaltinius, jų privalumus ir trūkumus bei tai, kaip galime pereiti prie švaresnių ir tvaresnių energijos sistemų.

Pradėti kursą

Energijos šaltiniai 1 lygis: pradinis

Moduliai

Tikslai

Pratimai

Vertinimas

Tikslai

Ką išmoksite?

• Suprasite, kas yra energija ir kokie yra jos šaltiniai.
• Galėsite įvardyti atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius.
• Suvoksite energijos vaidmenį kasdieniame gyvenime ir jos poveikį aplinkai.

Moduliai

Modulis 3: iškastinis kuras ir anglies dioksido išmetimo mažinimo būdai

Modulis 1: įvadas į tikslus

Modulis 2: kas yra energija ir jos šaltiniai?

Modulis 4: atsinaujinantys energijos šaltiniai

Modulis 5: energetikos pertvarka ir politika

Modulis 6: išvados

Kas yra energija?

Energija - tai gebėjimas atlikti darbą arba lemti pokyčius. Jos yra visur, ką bedarytume, pradedant maisto ruošimu ir baigiant transporto priemonių varomaisiais varikliais. Energija būna įvairių formų, pavyzdžiui, šiluma, elektra, judėjimas (kinetinė energija) ir cheminė energija, sukaupta degaluose.

1 pav. Plazmos rutulys [1]

Energijos šaltiniai

Energijos šaltiniai skirstomi į neatsinaujinančius ir atsinaujinančius

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra tie, kurie gali būti natūraliai papildyti per trumpą laiką (saulės, vėjo, vandens, biomasės ir geoterminė energija). Privalumai: tvarumas, mažas išmetamų teršalų kiekis ir mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Iššūkiai: pertraukiamumas (saulės energija priklauso nuo saulės šviesos), didelės pradinės investicijos.

Neatsinaujinantys energijos šaltiniai yra riboti ir susidaro per milijonus metų (anglis, nafta, gamtinės dujos ir branduolinė energija). Privalumai: patikima, didelis energijos tankis. Iššūkiai: ribota pasiūla, aplinkos tarša.

2 pav. Energijos šaltiniai [2]

Energijos šaltinių suvartojimo pasaulyje ir Europos Sąjungoje apžvalga

• Per pastarąjį šimtmetį dėl gyventojų skaičiaus augimo ir industrializacijos pasaulyje suvartojamos energijos kiekis labai išaugo.
• Iškastinis kuras (anglis, nafta ir dujos) vis dar dominuoja pasaulio energijos balanse, tačiau sparčiai auga atsinaujinančiosios energijos vartojimas.
• Europos Sąjunga, siekdama klimato kaitos tikslų, pereina prie švaresnių energijos šaltinių.

3 pav. Energijos suvartojimas pagal šaltinius [3]

Iškastinis kuras - kas tai?

4 pav. Iškastinio kuro naudojimas [4]

Iškastinis kuras - tai gamtiniai ištekliai, susidarę iš augalų ir gyvūnų liekanų per milijonus metų. Jie yra neatsinaujinantys, t. y. susidaro per milijonus metų ir yra suvartojami greičiau, nei atsinaujina. Šiuo metu iškastinis kuras patenkina daugiau kaip 80 % pasaulio energijos poreikių. Trys pagrindinės iškastinio kuro rūšys yra anglis, nafta ir gamtinės dujos.

Anglis, nafta, gamtinės dujos

Gamtinės dujos

Nafta

Anglis

• Naudojamos šildymui, elektros energijos gamybai ir kaip pramoninis kuras. Sudaro apie 23 % viso pasaulyje suvartojamo energijos kiekio.
• Dažnai transportuojamas vamzdynais arba suskystintas (SGD) tarptautinei prekybai.

• Perdirbama į benziną, dyzeliną ir kitus degalus, skirtus transportui ir pramonei.
• Pasaulyje per dieną suvartojama daugiau kaip 90 mln. barelių naftos.
• Kainai įtakos turi geopolitiniai įvykiai.

• Deginama gaminant elektros energiją elektrinėse.
• Didžiausias elektros energijos šaltinis pasaulyje.
• Kinija, Indija ir JAV yra didžiausios vartotojos.

Poveikis aplinkai

Pagrindinės aplinkosaugos problemos

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas: CO₂ ir metano (CH₄) išmetimas deginant iškastinį kurą labai prisideda prie klimato kaitos. Oro tarša: deginant iškastinį kurą išsiskiria tokie teršalai kaip sieros dioksidas (SO₂), azoto oksidai (NOₓ) ir kietosios dalelės, kurios prisideda prie smogo ir kvėpavimo takų ligų. Išteklių eikvojimas: iškastinis kuras yra baigtinis. Jų išteklių gali pakakti artimiausiems 50-150 metų.

Kaip sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro?

Sumažinus priklausomybę nuo iškastinio kuro, galima sumažinti energijos sąnaudas ir prisidėti prie tvarumo.

• Perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos tiekėjų ☀️

Rinkitės elektros energijos tiekėjus, kurie naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, hidroenergiją).

• Pagerinkite namų energijos vartojimo efektyvumą 🏠

Sandarinkite langus ir izoliuokite namus, kad sumažintumėte šildymo ir vėsinimo išlaidas.

• Naudokite mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias transporto priemones 🚲

Vietoj to, kad važiuotumėte automobiliu nedidelius atstumus, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu arba naudokitės viešuoju transportu.

5 pav. Energijos perėjimas [5]

Įvadas į atsinaujinančiąją energiją

Atsinaujinančiosios energijos apibrėžtis

Kodėl atsinaujinančioji energija yra svarbi?

• Mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
• Užtikrina ilgalaikį energijos tiekimo ir kainų stabilumą.
• Mažina oro taršą ir su ja susijusias sveikatos problemas.

• Atsinaujinančioji energija gaunama iš natūraliai atsinaujinančių šaltinių, kurie yra praktiškai neišsenkantys žmogaus laiko atžvilgiu. Tai saulės, vėjo, vandens, biomasės ir geoterminė energija.

6 pav. Atsinaujinantys energijos šaltiniai [6]

„Perėjimas prie švarios energijos - tai investicija į mūsų ateitį“ - Gloria Reuben

Saulės energija

Kaip veikia saulės energija:

• Saulės baterijos saulės šviesą paverčia elektra naudodamos fotovoltinius elementus.
• Saulės šiluminė energija naudojama vandeniui ir orui šildyti pastatuose.

Privalumai: Nulinis išmetamųjų teršalų kiekis, platus prieinamumas ir nedidelės eksploatavimo išlaidos. Iššūkiai: Didelė pradinė kaina ir priklausomybė nuo saulės šviesos.

7 pav. Saulės energija [7]

Vėjo energija

Kaip veikia vėjo energija:

• Vėjo turbinos paverčia vėjo energiją, naudodamos besisukančius sparnus, sujungtus su generatoriumi.
• Vėjui judinant sparnus, generatorius gamina elektros energiją.

Privalumai: Atsinaujinantys, neišmetantys teršalų ir efektyvūs vėjuotuose regionuose. Iššūkiai: Vėjo greitis svyruoja, todėl energija gaminama su pertrūkiais. Taip pat reikia vietos vėjo jėgainėms.

8 pav. Vėjo energija [8]

Hidroenergija

Kaip veikia hidroenergija:

• Tekantis vanduo suka turbinas ir gamina elektros energiją.
• Gali būti įrengta užtvankose arba upėse, taip pat kaip potvynių ir atoslūgių energija.

Privalumai: Patikima, atsinaujinanti ir kaupianti energiją. Skirtingai nei saulės ir vėjo energija, gali gaminti energiją nuolat. Iššūkiai: Poveikis upių ekosistemoms ir žuvų migracijai. Taip pat reikia didelės infrastruktūros ir gali pakisti natūrali vandens tėkmė.

9 pav. Elektros energija iš hidroelektrinių [9]

Biomasės energija

Biomasės energija gaminama deginant organines medžiagas, pavyzdžiui, medieną, žemės ūkio atliekas ir specialius energetinius augalus. Ji gali būti naudojama elektros energijai gaminti, šildymui ir biokurui gaminti. Labiausiai paplitusios biomasės formos yra medžio granulės, biodujos ir biodyzelinas.

10 pav. Medienos granulės [10]

Pasauliniai ir Europos Sąjungos energetikos pertvarkos tikslai

Energijos perėjimas - tai perėjimas nuo iškastinio kuro prie švaresnių, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kovoti su klimato kaita. Jis apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą, elektrifikavimą ir technologinę pažangą.

Žinomiausias pasaulinis įsipareigojimas dėl perėjimo prie energetikos yra Paryžiaus susitarimas: daugiau nei 190 šalių įsipareigojo užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Šalys nustatė nacionalinius klimato kaitos tikslus, palaipsniui atsisakė anglies ir investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Europos Sąjungos perėjimo tikslai

Iki 2050:

• pasiekti nulinį grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad ES taptų neutrali klimato atžvilgiu.​

Iki 2030m:

• pasiekti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

2050

2030

1990

Atsinaujinančioji energija Lietuvoje, Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir Austrijoje

Pastebimas didelis atotrūkis tarp elektros energijos dalies ir bendro energijos suvartojimo. Nors atsinaujinantys šaltiniai labai prisideda prie elektros energijos gamybos, jų dalis bendrame energijos suvartojime išlieka mažesnė, nes tokiuose sektoriuose kaip transportas ir šildymas vis dar naudojamas iškastinis kuras.

11 pav. Atsinaujinančiosios energijos dalis šalyse (2023 m.) [11]

Nacionalinės energetikos strategijos Lietuvoje, Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir Austrijoje

Lietuva

Graikija

Italija

• Didelės investicijos į jūros vėjo ir saulės energiją; siekis iki 2050 m. pagaminti 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

• Stiprus postūmis kurti jūros vėjo jėgainių parkus ir vandenilio infrastruktūrą; iki 2030 m. siekiama 55 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

• iki 2028 m. palaipsniui atsisakyti anglies, didinti saulės ir vėjo energijos pajėgumus ir integruoti energijos kaupimo sprendimus.

Bulgarija

Austrija

• Laipsniškas perėjimas nuo anglies, hidroenergijos didinimas ir saulės energijos gamybos plėtra.

• Skatinti energiškai efektyvią pastatų renovaciją, kad sumažėtų bendras poreikis.

Išvados

• Energija yra esminis šiuolaikinio gyvenimo elementas, nes ja aprūpinami namai, pramonė ir transportas.
• Iškastinis kuras skatino ekonomikos augimą, tačiau su juo susijusios didelės aplinkosaugos ir geopolitinės problemos.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra tvari alternatyva, tačiau jiems integruoti reikia infrastruktūros plėtros ir politinės paramos.
• Norint sukurti atsparią ir patikimą energetikos sistemą, būtina užtikrinti įvairiapusį energijos rūšių derinį, kuriame būtų suderinti atsinaujinantys energijos ištekliai, efektyvumo priemonės ir technologinė pažanga.
• Energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbi priemonė, padedanti mažinti išlaidas, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti energetinį saugumą.

Pratimai

2 pratimas Kuris energijos šaltinis aprūpina jūsų namus?

1 pratimas Kokie yra atsinaujinantys energijos šaltiniai?

Apsižvalgykite namuose ar kaimynystėje ir nurodykite pagrindinius energijos šaltinius, naudojamus elektrai ar šildymui.

Įvertinkite skirtingus energijos šaltinius ir atpažinkite, kurie iš jų yra atsinaujinantys.

1 pratimas

Spauskite tik ant teisingų atsakymų

Kurie iš šių šaltinių yra atsinaujinantys energijos šaltiniai?

Saulės energija

Anglis

Vėjo energija

Gamtinės dujos

Nafta

Hidroenergija

Dyzelinas

Biomasė

Patikrinkite

2 pratimas

klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Nuorodos

1. Įrašykite pagrindinį energijos šaltinį (pvz., elektra iš tinklo, gamtinės dujos, biomasė ir t. t.).
2. Remdamiesi tuo, ką sužinojote, nuspręskite, ar šis šaltinis yra neatsinaujinantis, ar atsinaujinantis.

1. Įsivaizduokite, kad jūsų namuose reikėtų pereiti prie kito energijos šaltinio. Koks būtų didžiausias iššūkis pereinant prie kito energijos šaltinio?
2. Kokie veiksniai daro įtaką energijos šaltinių pasirinkimui jūsų namuose?

Vertinimas

Testas

1. Šį testą sudaro 7 klausimai su keliais atsakymų variantais, susijusiais su energijos ištekliais, poveikiu aplinkai ir perėjimu prie naujos energetikos sistemos.
2. Pasirinkite teisingą kiekvieno klausimo atsakymą (tik po vieną atsakymą į vieną klausimą).
3. Testas padeda įtvirtinti pagrindines kurso metu nagrinėjamas sąvokas.

Vertinimas 1/7

Vertinimas 2/7

Vertinimas 3/7

Vertinimas 4/7

Vertinimas 5/7

Vertinimas 6/7

Vertinimas 7/7

Pažymėjimas

Sveikiname!

Lygio baigimo pažymėjimas

Norėdami gauti šio kurso atvirą ženkliuką, kreipkitės į vietos projekto partnerį: Kauno technologijos universitetą.

Šaltiniai

Teksto šaltiniai:

• Allcott, H., & Greenstone, M. (2012). Is there an energy efficiency gap? Journal of Economic Perspectives, 26(1), 3–28.
• Ellabban, O., Abu-Rub, H., & Blaabjerg, F. (2014). Renewable energy resources: Current status, future prospects and their enabling technology. Renewable and Sustainable Energy Reviews, 39, 748–764.
• Epstein, P. R., & Selber, J. (2020). Oil: A life cycle analysis of its health and environmental impacts. The Center for Health and the Global Environment, Harvard Medical School.
• European Commission. (2024). Energy and the Green Deal.
• European Commission. (2025). Renewable energy directive: Targets and rules. Retrieved from https://energy.ec.europa.eu/topics/renewable-energy/renewable-energy-directive-targets-and-rules_en.
• Global Wind Energy Council. (2021). Global Wind Report 2021.
• International Energy Agency (IEA). (2021). Key world energy statistics 2021: Final consumption.
• International Energy Agency (IEA). (2022). Energy Efficiency 2022. Paris: IEA.

Šaltiniai

Teksto šaltiniai:

• International Energy Agency (IEA). (2025). World energy balances: Overview. Retrieved from https://www.iea.org/reports/world-energy-balances-overview/world.
• International Hydropower Association. (2020). 2020 Hydropower Status Report.
• International Renewable Energy Agency (IRENA). (2020). Renewable power generation costs in 2019.
• International Renewable Energy Agency (IRENA). (2021). World Energy Transitions Outlook: 1.5°C Pathway. Abu Dhabi: IRENA.
• Rockström, J., Gaffney, O., Rogelj, J., Meinshausen, M., Nakicenović, N., & Schellnhuber, H. J. (2017). A roadmap for rapid decarbonization. Science, 355(6331), 1269–1271.

Šaltiniai

Duomenų ir vaizdo įrašų šaltiniai: [1] Plasma ball. Retrieved from https://www.pexels.com/photo/plasma-ball-illustration-414860/ [2] Energy sources. Retrieved from https://www.freepik.com/free-vector/eco-green-icons-illustration_2922398.htm#fromView=search&page=1&position=2&uuid=ecae623f-9d4a-4248-986d-d80c5fe88ce7&query=renewable+energy [3] Statistical review of world energy. Data retrieved from https://www.energyinst.org/statistical-review [4] Use of fossil fuels. Retrieved from https://www.freepik.com/free-vector/air-pollution-with-factory-cars_19167985.htm#fromView=search&page=1&position=7&uuid=ae2e92a6-f400-4e11-8b18-37803ab99bd1&query=fossil+fuels [5] Energy transition. Retrieved from https://www.freepik.com/free-vector/save-world-design-flat-style_6630796.htm#fromView=search&page=1&position=8&uuid=00d8a6ff-6dbc-4ee4-b02d-2e57178333f4&query=energy+saving [6] Renewable energy sources. Retrieved from https://www.freepik.com/free-vector/tiny-characters-village-with-windmills-solar-panels-save-planet-people-with-eco-friendly-lifestyle-flat-vector-illustration-sustainable-renewable-energy-technology-concept-banner_24644933.htm#fromView=search&page=1&position=6&uuid=c82792fe-55c2-47da-9eb9-41c31321c710&query=clean+energy

Šaltiniai

Duomenų ir vaizdo įrašų šaltiniai: [7] Solar energy. Retrieved from https://www.freepik.com/free-photo/solar-panels-roof-solar-cell_21520477.htm#fromView=search&page=1&position=0&uuid=6bae5f3b-edf1-464d-a5c0-ad86557220fc&query=solar+energy [8] Wind energy. Retrieved from https://www.freepik.com/free-photo/wind-farm_1469634.htm#fromView=search&page=1&position=2&uuid=dc2d9620-26cd-417a-8f15-728156b0d16a&query=wind+energy [9] Hydropower electricity. Retrieved from https://www.freepik.com/free-vector/hydroelectric-dam-turbine-concept_39454638.htm#fromView=search&page=1&position=6&uuid=71a353ea-f29f-4f67-a176-c8b635cfb70c&query=hydro+energy [10] Wood pellets. Retrieved from https://www.pexels.com/photo/pile-of-pellets-19757403/ [11] Renewable energy share in countries. Data retrieved from https://www.eea.europa.eu/en/analysis

Lygis baigtas!

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.