Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas

Fakultetas

Senieji VU rūmai

Žymūs studentai ir dėstytojai

Universitetų reikšmė

Studijos

Privilegija

Steponas Batoras

Steigėjai

1569 Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu į Lietuvą atvykę jėzuitai 1570 įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją. 1579 04 01 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė privilegiją ir 1579 10 30 popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią kolegijos reorganizavimą į Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą; dažniausiai sutrumpintai vadinta Vilniaus akademija.

This paragraph is ready to hold stunning creativity, experiences and stories.

Senieji VU rūmai, ant jų centrinio įėjimo - data – 1579 m. Ant jos paspaudus pasirodo ,,Vilniaus vyskupo pakviesti jėzuitai įkūrė Vilniaus kolegiją, 1579 m. gavusią universiteto statusą. Jame veikė 2 – filosofijos ir teologijos fakultetai.”

Universiteto steigimą privilegija patvirtindavo šalies valdovas. ,,1578 07 07 Stepono Batoro privilegija dėl Vilniaus kolegijos reorganizavimo (Vilniaus miesto istorijos dokumentai, Vilniaus knyga, 2003 m. p.189)....Kadangi ... mums buvo išdėstyta, jog LD kunigaikštystei žymiai prisidėtų garbės ir išeitų į naudą, jeigu aukščiau minėto Vilniaus vyskupo didžiai gerbiamo Valerijono įsteigtai jėzuitų vienuolijos Vilniaus kolegijai apaštališkojo sosto ir mūsų vardu būtų suteikta universiteto privilegija, būtent, kad šioje kolegijoje būtų galima teikti (laisvųjų) menų ir filosofijos bakalauro ir magistro, taip pat ir teologijos licenciato bei daktaro laipsnius, ir tokiu būdu ne tik čionykščiai su mažesnėmis išlaidomis galėtų savo mokslus baigti, bet ir iš kaimyninių eretikų bei schizmatikų provincijų jaunimas, kuris anksčiau turėdavo užsikrėsti klaidingomis pažiūromis, galėtų čia suplaukti, ir kad tai tarsi būtų aikštė Šiaurėje, į kurią.... rinktųsi aplinkinių kraštų studentai mokslų ir katalikiškojo tikėjimo semtis.... Nieko kito daugiau netrokštame, kaip tik to, kad mūsų karaliavimo laikotarpiu vėl suklestėtų visa tai, kas remia Bažnyčią ir kelia Respublikos gerovę.“

Vilniaus universitetas įsteigtas Romos jėzuitų kolegijos pavyzdžiu su kolegija (parengiamasis skyrius) ir dviem fakultetais (Filosofijos ir Teologijos). Studijos buvo trijų pakopų: baigusieji kolegiją (5 metai, vėliau 7 metai) galėjo studijuoti Filosofijos fakultete (3 metai), jį baigusieji ir norintieji tapti dvasininkais – Teologijos fakultete (4 metai). 1618 kolegijoje studijavo 1100, Filosofijos ir Teologijos fakultetuose – 110 studentų, dėstė 11–15 profesorių. 1641 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas K. L. Sapiega suteikė universitetui fundaciją Teisės fakultetui išlaikyti, Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza pasirašė privilegiją steigti Teisės (fundatoriaus garbei imtas vadinti Schola Sapiehana) ir Medicinos (pradėjo veikti tik 1781) fakultetus.

Steponas Batoras

Steponas Batoras (1533 m.– 1586 m.– Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586 m.). Nuopelnai: Pertvarkė ATR kariuomenę (pakvietė į ją ir valstiečius, atleidęs juos nuo kitų prievolių); sustiprino artilerinius dalinius; Laimėjo karą dėl Livonijos, atkovojo prarastas rusų žemes; Sudarė taiką su Osmanų imperija ir Krymo chanatu. Suteikė privilegiją Vilniaus jėzuitų kolegijai – ji tapo Vilniaus universitetu. Užtikrino religinių, tautinių grupių taikų sambūvį, griežtai laikydamasis tolerancijos principų. Įkūrė aukščiausiąjį teismą –Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą. Tribunolas teisė bajorus. Turėdami savo teismą, jie dar labiau praplėtė savo galias. Istorikų vertinamas kaip paskutinis didis Ldk, kurio laikais LDK augo ir stiprėjo.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus ( 1595 - 1640 m.)– poetas, rašęs lotynų kalba odes, epigramas, himnus, eilėraščius. Populiarus XVII a. Europoje – knygos sulaukdavo šimtų tiražų. Tyrinėjo lietuvių mitologiją, ja remiantis, sukūrė eilių. Vilniaus akademijos profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas. Kazimieras Semenavičius (1600 -apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, karininkas. Vilniaus universiteto magistrantas, ATR kariuomenės artilerijoje vyriausiojo artilerijos vado pavaduotoju. Išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ . Pirmasis pasaulyje pateikė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos aprašymą ir brėžinius. Motiejus Strijkovskis (XVI a. ) – lenkų kilmės istorikas. Parašė pirmą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ lotynų kalba (išspausdintą Karaliaučiuje). Kazimieras Vijūkas – Kojelavičius (1617 – 1674 m.) – Lietuvos kunigas, literatas. Išleido „Retorikos pagrindus“. Parašė panegirikų jėzuitų rėmėjams, mokyklų mecenatams,, išleido jų rinkinį „Panegirikos didvyriams“. Laurynas Stuoka- Gucevičius (1753 – 1798 m.) – Klasicizmo stiliaus architektas, suprojektavo Vilniaus Rotušę, Vilniaus Katedrą. Vadovavo Vyriausiosios Lietuvos mokyklos architektūros katedrai. Simonas Daukantas – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, pirmos Lietuvos istorijos lietuviškai autorius. Adomas Mickevičius – lietuvių kilmės lenkų poetas romantikas, poezijai įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos praeities; slaptų draugijų VU narys. Jo darbai turėjo svarbią įtaką lietuvių tautiniam atgimimui, nes brandino istorinę savimonę.