Marija Kiuri

Marija Salomėja Sklodovska-Kiuri

Marija Kiuri(1867 m. lapkričio 7 d. - 1934 m. liepos 4 d.) - lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją ir pirmoji pasaulyje šią premiją gavusi du kartus ir skirtingose mokslo šakose. Marija Kiuri - pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus Sorbonos universiteto profesore.

Marija Sklodovska gimė 1867 m. lapkričio 7 d. Varšuvoje, jos motina Bronislava Boguska buvo pianistė bei mokytoja, tėvas Vladislovas Sklodovskis - matematikos ir fizikos profesorius. Marija buvo jauniausia iš penkių vaikų. Ji augo pamaldžioje jos motinos katalikės ir ateisto tėvo šeimoje. Marijos tėvas savo vaikus, įskaitant ir Mariją, namuose mokė tiksliųjų mokslų ir užsienio kalbų: vokiečių, prancūzų. Vyriausioji duktė Zofija susirgo ir mirė nuo vidurių šiltinės, o vėliau ir Marijos motina neišgijusi nuo tuberkuliozės 1878 metais mirė, kai Marijai tebuvo tik dešimt metų. Dviejų artimų žmonių netektys paveikė Mariją. Dešimties metų Marija pradėjo lankyti J.Sikorskos internatą, vėliau tėvas ją perkėlė į valstybinę mergaičių gimnaziją, kurią 1883 m. birželio 12 d. Baigė aukso medaliu. Marija dėl Rusijos imperijos valdžios politikos negalėjo įstoti studijuoti į universitetą, dėl to su seserimis Bronislava pradėjo lankyti Lenkijos patriotinę aukštojo mokslo įstaigą, į kurią priimdavo studentes moteris. Lankydamos šią įstaigą seserys visgi svajojo mokytis tikruose universitetuose. Tai buvo įmanoma tik išvykus į užsienį. Bronislava ketino studijuoti mediciną, Marija - fiziką. Seserys sutarė, jog Marija suteiks vyresnei sesei finansinę paramą per šios medicinos studijas Paryžiuje mainais į panašią pagalbą po dviejų metų. Bronislava išvyko studijuoti į Paryžių. Marija įsidarbino guvernante ir dirbdama šeimoje įsimylėjo Zoravskių vyresnėlį sūnų. Marija Sklodovska grįžusi į Varšuvą, tęsė studijas patriotinę įstaigą bei pradėjo praktinius mokslinius mokymus chemijos laboratorijoje Pramonės ir žemės ūkio muziejuje.

1891 m. Marija išvyko į Prancūziją ir įstojo į Sorbonos universitetą studijuoti fizikos, chemijos ir matematikos. Besimokydama universitete, Paryžiuje, jai pradėjo trukti pinigų maistui ir patalpų šildymui, žiemos metu. DIenomis M.Sklodovska mokėsi, o vakarais uždarbiaudavo tam, kad turėtų lėšas pragyvenimui. 1893 m. Marija gavo fizikos mokslų diplomą su pagyrimu. Gavusi licenciatą ji pradėjo dirbti Gabrielio Lipmano pramonės laboratorijoje. 1894 m. įgijo antrą laipsnį - gavo matematikos licenciato diplomą. Po studijų, Marija Sklodovska pradėjo mokslinę karjerą. Ji ėmėsi tyrinėti įvairių metalų magnetines savybes. 1894 m. Mariją Sklodovska fizikas Juzefas Vierušas-Kovalskis supažindino su magnetizmo specialistu Pjeru Kiuri, Paryžiaus municipalinės pramonės fizikos ir chemijos mokyklos darbų vadovu. Abipusė aistra mokslui juos suartino ir jie ėmė puoselėti vienas kitam šiltus jausmus. Galiausiai pora 1895 m. liepos 26 d. Susituokė nedidelio miestelio merijoje.

Marija Kiuri, gali būti visiems kaip autoritetas ir pavyzdys, kokia turi būti moteris ryžtinga, drąsi ir siekianti savo svajonių. Pasak Abraomą Paiso, ponia Kiuri buvo ,,veržli ir galbūt pernelyg rūpestinga asmenybė, kurią reikėtų prisiminti kaip svarbiausią radiochemijos iniciatorę”. Marijos Kiuri mokslai - taip pat, buvo pasakojimas apie ryžtą ir įvairiausių kliūčių įveikimą. Su Marija Kiuri gimnazijoje blogai elgtasi, jai buvo uždrausta siekti aukštojo mokslo, nors ir mokėsi gerai, tačiau sulaukusi kritikos ir draudimų, Marija Kiuri vis tiek nepasidavė ir nuvyko netgi iki Paryžiaus universiteto.

Moksliniams tyrimams Pjeras ir Marija Kiuri neturėjo tam skirtos laboratorijos, dauguma jų tyrimų buvo atlikti pertvarkytoje patalpoje, kuri anksčiau buvo medicinos mokyklos skrodimo kambarys. Patalpa buvo blogai vėdinama ir pralaidi vandeniui. Mėginiams tirti Marija Kiuri naudojo novatorišką metodiką, kurią prieš penkiolika metų buvo sukūręs jos vyras su broliu - jautrų prietaisą, skirtą matuoti elektros krūviui. Naudodama šį elektrometrą, Marija Kiuri atrado, kad dėl urano spindulių aplink mėginį esantis oras praleidžia elektrą ir padarė išvadą, jog urano junginių aktyvumas priklauso tik nuo esamo urano kiekio. Mokslininkė tyrinėjo fosforą, gryną uraną ir kitus elementus. Atlikus tyrimus, buvo galima nustatyti daugumos elementų radioaktyvumą. Taip pat Marija Kiuri pastebėjo, kad spinduliavimas buvo tam tikro elemento savybę, neatsižvelgiant į temperatūrą, jo sudėties grynumą ir išorinį apšvitinimą. Marija su Pjeru Kiuri nustatė, jog naujojo jų surasto elemento savybės labai panašios į bismuto savybes, tačiau bismutas nebuvo radioaktyvus. Kiuri pasiūlė naują elementą pavadinti poloniu, jos gimtinės garbei. Savo atradimus Marija-Sklodovska-Kiuri pristatė 1898 m. liepos 18 d.

1903 m. gruodžio mėn. Švedijos karališkoji mokslų akademija Pjerui Kiuri, Marijai Kiuri ir Anri Bekereliui įteikė Nobelio fizikos premiją. Iš pradžių komitetas ketino įteikti premiją tik Pjerui Kiuri ir ANri Bekereliui, tačiau komiteto narys ir moterų mokslininkių gynėjas švedas mokslininkas Magnusas Gosta Mitag-Lefleris perspėjo Pjerą Kiuri apie padėtį, o po skundo, Marija buvo įtraukta į nominaciją. Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija. Mokslinėje veikloje Marija Kiuri pasiekė aukštumų ir Švedijos karališkoji mokslų akademija antrą kartą ją pagerbė 1911 m. Nobelio chemijos premija. Šis apdovanojimas buvo ,,už jos nuopelnus chemijos pažangai, atrandant radžio ir polonio elementus, izoliavimą ir savybių tyrimus”. Marija Kiuri tapo pirmuoju pasaulio žmogumi, gavusiu Nobelio premiją du kartus.