Černobylio avarija
Pradžia
Turinys
01
Įvadas
02
Įvykių chronologija
03
Priežastys
04
Padariniai
ženklo, rasite puslapio interaktyvią informaciją
Spustelėjus ant kampe esančio
Černobylio avarija
Ukraina, 1986 m.
Įvadas
Černobylio avarija – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi 4-ojo Černobylio AE bloko griūtis.
Černobylio avarija buvo pirmoji iš dviejų avarijų, kurios įvertintos 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę1 (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje).
Įvykių chronologija
Sprogimas
1.23.44 val.
04 25 d.
04 26 d.
00.28 val.
1.00-1.20 val.
1.23.36 val.
1.23.38 val.
Černobylio AE priešgaisrinės tarnybos pultą pasiekia pranešimas apie gaisrą, į elektrinę išvažiuoja budintis ugniagesių būrys. Jam į pagalbą iš Pripetės iškviečiamas priešgaisrinės tarnybos budėtojų būrys bei papildomos pajėgos iš Kijevo bei artimiausių sričių.
Apie 2 val. nakties pasirodo pirmasis poveikis ugniagesiams: silpnumas, vėmimas, „branduolinis įdegis“.
Kitas 9 dienas, naudojant smėlį, borą, dolomitą, molį ir šviną ugnis slopinama iš sraigtasparnių.
+ nuotraukos
Radionuklidų išmetimas į aplinką sumažėja tik gegužės 6 dieną, kai pavyksta užgesinti įsiliepsnojusį grafitą, kurio reaktoriuje buvo apie 1700 tonų.
Labiausiai paveikiamos vietovės, esančios arčiausiai Černobylio AE. Didžioji dalis stroncio ir plutonio nusėda 100 km atstumu nuo elektrinės, jodas ir cezis pasklinda daug platesnėje teritorijoje.
Pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodo balandžio 27 d., praėjus 36 val. po sprogimo 4-ajame bloke. Pripetės radijo stoties diktorius praneša apie laikiną miesto gyventojų evakuaciją.
Evakuacijos pranešimas Pripetės gyventojams
Per 3 val. iš Kijevo atsiunčiama 1100 autobusų. Iš viso evakuojama apie 50 tūkst. žmonių, kuriems draudžiama su savimi imti naminius gyvūnus, daiktus, vaikams mėgstamus žaislus ir t. t. Žadama, kad palikusieji namus grįš po 3 dienų.
Balandžio 28 d. ryte Švedijos aplinkos monitoringo stotys fiksuoja neįpratai didelį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį. Panašūs stebėjimo duomenys fiksuojami Norvegijoje ir Suomijoje. Sovietų valdžia priversta pripažinti, kad įvyko nelaimė.
TASS pranešimas apie Černobylio avariją
Biorobotai
Likvidatoriai
Interviu su likvidatoriumi iš Lietuvos
Iš avarijos vietos į aplinką sklido radioaktyviosios dalelės, tad reaktorių nutarta apgaubti šarvu-sarkofagu. 1986 m. gruodžio mėn. sarkofagas buvo baigtas. „Priedanga“ vadintas objektas numatytas naudoti 20-30 metų, vėliau jį planuota remontuoti arba keisti kitomis saugos priemonėmis.
+ nuotraukos
Po 4-ojo bloko avarijos Černobylio elektrinės veikla pristabdoma, tačiau jau 1986 m. spalį 1-asis ir 2-asis blokai vėl paleidžiami, 1987 m. gruodį pradeda veikti ir 3-iasis blokas.
1995 m. pasirašytas susitarimo memorandumas, pagal kurį pradėta kurti elektrinės uždarymo iki 2000 m. programa. 2000 m. gruodžio 15 d. visam laikui stabdomas Černobylio AE 3-iojo bloko reaktorius. Elektrinėje nustojama gaminti elektros energiją.
2016 m. baigtas statyti naujasis sarkofagas, kurio svoris net 29 000 tonos.
+ nuotraukos
Černobylio avarijos priežastis - techninių reaktoriaus trūkumų ir elektrinės darbuotojų klaidų derinys.
Priežastys
Techniniai reaktoriaus trūkumai
Virš reaktorių nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris, kaip sarkofagas turėjo palaidoti reaktorių katastrofos atveju.
4 RBMK tipo Černobylio AE reaktoriai buvo moderniausi Sovietų Sąjungoje, tačiau jėgainės konstrukcija turėjo defektų ir joje stigo apsaugos priemonių.
Pagal šiuos kriterijus užsienio mokslininkai paskelbė nesaugiais ir kitus SSRS atominius reaktorius.
Reaktoriai, esant mažai galiai, buvo labai nestabilūs dėl netinkamos valdymo strypų konstrukcijos ir pavojingai didelio teigiamo garinio reaktyvumo koeficiento. Sutrikus aušinimo sistemai, šie veiksniai pagreitino branduolinę grandininę reakciją ir padidino jos galingumą.
Kaip veikia RBMK tipo reaktorius?
Mokslinis Černobylio avarijos paiškinimas
Bloko operatorių klaidos
Černobylio avarija įvyko, kai buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas 4-ajame bloke.
Daugiau apie eksperimentą
Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą.
Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo virš normos ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, kuris sumavosi kartu su kitomis mažesnėmis klaidomis ir grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama.
Kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas.
Reaktorius buvo paliktas veikti 7 proc. galingumu.
Aukų skaičius
Oficialus sovietų pateiktas mirčių skaičius nesikeitė nuo 1987 m.: per pirmuosius 3 mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus.
Padariniai
Oficialus tiesioginių mirčių sąrašas
Niekada nesužinosime tikrojo Černobylio aukų skaičiaus. Skirtinguose šaltiniuose mirčių skaičius svyruoja nuo 4 tūkst. iki 93 tūkst.
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
Po sprogimo Ukrainoje ir Baltarusijoje dramatiškai išaugo sergamumas vėžiu. Mažiausiai 20 tūkst. vaikų dėl radiacijos poveikio diagnozuotas skydliaukės vėžys.
Tarp vietos gyventojų padaugėjo savižudybių, potrauminio streso sindromo bei depresijos atvejų.
Informacijos slėpimas dar labiau sustiprino Černobylio avarijos padarinius.
Radioktyvus debesis
Po sprogimo Černobylio jėgainėje Europą padengė didžiulis radioaktyvus debesis. 70 proc. Černobylio katastrofos radiacijos teko Baltarusijai.
Info
Nuo radiacijos ypač nukentėjo pietinė, pietvakarinė, vakarinė Lietuvos dalis. Apšvita padidėjo iki 10 kartų.
Už Sovietų Sąjungos ribų nuo radiacijos labiausiai nukentėjo rytinė Lenkijos dalis ir dalis Vokietijos. Švedijos stotyse užfiksuotas radiacijos kiekis leistinas normas viršijo iki 15 kartų.
Radiacijos pasiskirstymo žemėlapis
„Černobylio avarija tikriausiai buvo tikroji Sovietų Sąjungos žlugimo priežastis“
Michailas Gorbačiovas
Černobylio avarija
Saule
Created on April 24, 2021
Start designing with a free template
Discover more than 1500 professional designs like these:
View
Math Lesson Plan
View
Primary Unit Plan 2
View
Animated Chalkboard Learning Unit
View
Business Learning Unit
View
Corporate Signature Learning Unit
View
Code Training Unit
View
History Unit plan
Explore all templates
Transcript
Černobylio avarija
Pradžia
Turinys
01
Įvadas
02
Įvykių chronologija
03
Priežastys
04
Padariniai
ženklo, rasite puslapio interaktyvią informaciją
Spustelėjus ant kampe esančio
Černobylio avarija
Ukraina, 1986 m.
Įvadas
Černobylio avarija – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi 4-ojo Černobylio AE bloko griūtis.
Černobylio avarija buvo pirmoji iš dviejų avarijų, kurios įvertintos 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę1 (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje).
Įvykių chronologija
Sprogimas
1.23.44 val.
04 25 d.
04 26 d.
00.28 val.
1.00-1.20 val.
1.23.36 val.
1.23.38 val.
Černobylio AE priešgaisrinės tarnybos pultą pasiekia pranešimas apie gaisrą, į elektrinę išvažiuoja budintis ugniagesių būrys. Jam į pagalbą iš Pripetės iškviečiamas priešgaisrinės tarnybos budėtojų būrys bei papildomos pajėgos iš Kijevo bei artimiausių sričių.
Apie 2 val. nakties pasirodo pirmasis poveikis ugniagesiams: silpnumas, vėmimas, „branduolinis įdegis“.
Kitas 9 dienas, naudojant smėlį, borą, dolomitą, molį ir šviną ugnis slopinama iš sraigtasparnių.
+ nuotraukos
Radionuklidų išmetimas į aplinką sumažėja tik gegužės 6 dieną, kai pavyksta užgesinti įsiliepsnojusį grafitą, kurio reaktoriuje buvo apie 1700 tonų.
Labiausiai paveikiamos vietovės, esančios arčiausiai Černobylio AE. Didžioji dalis stroncio ir plutonio nusėda 100 km atstumu nuo elektrinės, jodas ir cezis pasklinda daug platesnėje teritorijoje.
Pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodo balandžio 27 d., praėjus 36 val. po sprogimo 4-ajame bloke. Pripetės radijo stoties diktorius praneša apie laikiną miesto gyventojų evakuaciją.
Evakuacijos pranešimas Pripetės gyventojams
Per 3 val. iš Kijevo atsiunčiama 1100 autobusų. Iš viso evakuojama apie 50 tūkst. žmonių, kuriems draudžiama su savimi imti naminius gyvūnus, daiktus, vaikams mėgstamus žaislus ir t. t. Žadama, kad palikusieji namus grįš po 3 dienų.
Balandžio 28 d. ryte Švedijos aplinkos monitoringo stotys fiksuoja neįpratai didelį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį. Panašūs stebėjimo duomenys fiksuojami Norvegijoje ir Suomijoje. Sovietų valdžia priversta pripažinti, kad įvyko nelaimė.
TASS pranešimas apie Černobylio avariją
Biorobotai
Likvidatoriai
Interviu su likvidatoriumi iš Lietuvos
Iš avarijos vietos į aplinką sklido radioaktyviosios dalelės, tad reaktorių nutarta apgaubti šarvu-sarkofagu. 1986 m. gruodžio mėn. sarkofagas buvo baigtas. „Priedanga“ vadintas objektas numatytas naudoti 20-30 metų, vėliau jį planuota remontuoti arba keisti kitomis saugos priemonėmis.
+ nuotraukos
Po 4-ojo bloko avarijos Černobylio elektrinės veikla pristabdoma, tačiau jau 1986 m. spalį 1-asis ir 2-asis blokai vėl paleidžiami, 1987 m. gruodį pradeda veikti ir 3-iasis blokas.
1995 m. pasirašytas susitarimo memorandumas, pagal kurį pradėta kurti elektrinės uždarymo iki 2000 m. programa. 2000 m. gruodžio 15 d. visam laikui stabdomas Černobylio AE 3-iojo bloko reaktorius. Elektrinėje nustojama gaminti elektros energiją.
2016 m. baigtas statyti naujasis sarkofagas, kurio svoris net 29 000 tonos.
+ nuotraukos
Černobylio avarijos priežastis - techninių reaktoriaus trūkumų ir elektrinės darbuotojų klaidų derinys.
Priežastys
Techniniai reaktoriaus trūkumai
Virš reaktorių nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris, kaip sarkofagas turėjo palaidoti reaktorių katastrofos atveju.
4 RBMK tipo Černobylio AE reaktoriai buvo moderniausi Sovietų Sąjungoje, tačiau jėgainės konstrukcija turėjo defektų ir joje stigo apsaugos priemonių.
Pagal šiuos kriterijus užsienio mokslininkai paskelbė nesaugiais ir kitus SSRS atominius reaktorius.
Reaktoriai, esant mažai galiai, buvo labai nestabilūs dėl netinkamos valdymo strypų konstrukcijos ir pavojingai didelio teigiamo garinio reaktyvumo koeficiento. Sutrikus aušinimo sistemai, šie veiksniai pagreitino branduolinę grandininę reakciją ir padidino jos galingumą.
Kaip veikia RBMK tipo reaktorius?
Mokslinis Černobylio avarijos paiškinimas
Bloko operatorių klaidos
Černobylio avarija įvyko, kai buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas 4-ajame bloke.
Daugiau apie eksperimentą
Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą.
Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo virš normos ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, kuris sumavosi kartu su kitomis mažesnėmis klaidomis ir grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama.
Kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas.
Reaktorius buvo paliktas veikti 7 proc. galingumu.
Aukų skaičius
Oficialus sovietų pateiktas mirčių skaičius nesikeitė nuo 1987 m.: per pirmuosius 3 mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus.
Padariniai
Oficialus tiesioginių mirčių sąrašas
Niekada nesužinosime tikrojo Černobylio aukų skaičiaus. Skirtinguose šaltiniuose mirčių skaičius svyruoja nuo 4 tūkst. iki 93 tūkst.
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
Po sprogimo Ukrainoje ir Baltarusijoje dramatiškai išaugo sergamumas vėžiu. Mažiausiai 20 tūkst. vaikų dėl radiacijos poveikio diagnozuotas skydliaukės vėžys.
Tarp vietos gyventojų padaugėjo savižudybių, potrauminio streso sindromo bei depresijos atvejų.
Informacijos slėpimas dar labiau sustiprino Černobylio avarijos padarinius.
Radioktyvus debesis
Po sprogimo Černobylio jėgainėje Europą padengė didžiulis radioaktyvus debesis. 70 proc. Černobylio katastrofos radiacijos teko Baltarusijai.
Info
Nuo radiacijos ypač nukentėjo pietinė, pietvakarinė, vakarinė Lietuvos dalis. Apšvita padidėjo iki 10 kartų.
Už Sovietų Sąjungos ribų nuo radiacijos labiausiai nukentėjo rytinė Lenkijos dalis ir dalis Vokietijos. Švedijos stotyse užfiksuotas radiacijos kiekis leistinas normas viršijo iki 15 kartų.
Radiacijos pasiskirstymo žemėlapis
„Černobylio avarija tikriausiai buvo tikroji Sovietų Sąjungos žlugimo priežastis“
Michailas Gorbačiovas