M. K. Čiurlionis

Gyvi tautos simboliai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Paklausti, kas yra žymiausias visų laikų Lietuvos menininkas, daugelis net nesusimąstę atsakytume – Čiurlionis. Tačiau paaiškinti, kodėl būtent Mikalojus Konstantinas Čiurlionis taip vertinamas meno pasaulyje, sugebėtų tikrai ne kiekvienas.

..

Kaip žmogus gali garsinti savo tautą?

M. K. Čiurlionis

Biografija

..

Čiurlionis vaikystę praleido Druskininkuose, muzikuodavo kartu su tėvais. Vėliau įstoja į Plungės dvaro orkestro mokyklą, kurioje groja fleita. Kunigaikštis Mykolas Oginskis pastebėjęs jo talentą ir gabumus pasiūlo mokslus tęsti aukštojoje mokykloje.

1875 m. rugsėjo 22 d. nedideliame Varėnos miestelyje vargonininko šeimoje gimė berniukas. Tėvai žvelgdami į mažąjį Kostuką nė neįsivaizdavo, kad jis taps Letuvos pasididžiavimu - įžymiu dailininku ir muzikantu.

M. K. Čiurlionis

Biografija

..

Lietuvoje jis ne tik buvo žinomas kaip dailininkas ar kompozitorius, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, vadovavo "Vilniaus kanklių" chorui, padėjo rengti lietuvių dailininkų parodas.

M. Oginskio pagalba atveria galimybes studijuoti geriausiose Europos muzikos institucijose: Varšuvos muzikos institute, vėliau Leipcigo muzikos akademijoje. Baigęs aukštuosius muzikos mokslus Čiurlionis lanko Varšuvos dailės mokyklą.

M. K. Čiurlionis

Kūryba

..

Čiurlionis buvo nepaprastas žmogus ir netradicinis kūrėjas. Jis ne tik garsus dailininkas ir kompozitorius, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos, simfoninė ūvertiūra "Kęstutis", styginių kvartetas, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų liaudies dainų.

MUZIKA IR DAILĖ

MUZIKOS KŪRINIAI

DAILĖS KŪRINIAI

MUZIKOS STILIUS

Sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, styginių kvartetą, kūrinių fortepijonui (preliudų, noktiurnų, mazurkų ir kt.), harmonizavo lietuvių liaudies dainas chorui („Bėkit, bareliai“, „Beauštanti aušrelė“)

Čiurlionio dailė labai originali, pripildyta fantazijos, simbolių, formų, įvairių gamtos vaizdų ir muzikinio mąstymo atgarsių. Žymiausi paveikslai: „Karalių pasaka“, „Rex“, „Bičiulystė“, „Tyla“, ciklas „Zodiakas“ ir kt.

Per gana trumpą laiką Čiurlionis sukūrė savitą muzikos stilių. Studijų metais rašė romantinius kūrinius. Vėliau, pradėjus piešti, jo muzika tapo abstraktesnė, melodijos trumpėjo, svarbūs buvo motyvai.

"Beauštanti aušrelė"

BEAUŠTANTI AUŠRELĖ Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė. Kelk, seserėle, mano viešnele, Ar dar tu neišmiegojai? Pinkisi vainikėlį, dėkisi ant galvelės. Tavo sveteliai, balti broleliai, Balnoj' bėrus žirgelius. Privažiavau dvarelį, anytėlės vartelius. Aš ir pamačiau savo vargelį Prie anytos vartelių. Ir išėjo brolelis, išsinešė kardelį. O ir iškirto vartų lentelę, Tik ne mano vargelį.

Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje... Čiurlionio metodas - įprasminti balsus ir individualizuoti dainą. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota, rūpinamasi nepažeisti tobulo liaudies dainų paprastumo, per šimtmečius sukaupusio nuostabias prasmės ir formos vertybes.

Čiurlionio dailės kūriniuose gausu muzikinio mąstymo atspindžių.

..

Tarsi muzikos kūrinius jis tapė sonatas („Jūros sonata“, „Pavasario sonata“, „Saulės sonata“, „Piramidžių sonata“ ir kt.), preliudus, fugas. Sonatos, kaip ir muzikoje, yra 3−4 dalių ciklai. Dalys žymimos muzikiniais tempų pavadinimais.

Link

M. K. Čiurlionis rašė:"Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo..." Įkvėptas gamtos grožio ir didingumo jis sukūrė garsiausius savo kūrinius - simfonines poemas "Miške" ir "Jūra". Jose išradinga orkestruotė ir muzikos kalba perteikia miško šniokštimą, paukščių čiulbesį, vėją, ramų jūros raibuliavimą, galingai lūžtančias bangas ir t.t.

Simfoninės poemos "Miške", "Jūra" nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas. Šios dvi simfoninės poemos - bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant.

"Miške"

Prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas. M.K.Čiurlionis Simfoninę poemą "Miške" Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.

"JŪROS SONATA"

"Andante"

"Finale"

"Allegro"

I d. – Allegro – tarsi smulkių natų pasažais „taškosi” jūros bangų purslais.

II d. – Andante – ramus sustingimas lėtojoje dalyje – jūroje visiškas štilis, matyti smulkiausios dugno detalės.

III d. – Finale – dramatiška (matyt, vėl Allegro) pabaiga: didžiulė banga atrieda ir pakimba virš gležnų žvejų laivelių, o bangoje galime įžvelgti Čiurlionio monogramą: M. K. Č.

"JŪROS SONATA"

"Allegro"

"Andante"

"Finale"

I d. – Allegro – tarsi smulkių natų pasažais „taškosi” jūros bangų purslais.

"Jūra"

Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. "Jūrą" Čiurlionis kūrė ilgai (kūrinio trukmė: ~37 min.). Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais . Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.

Styginių kvartetas

Preliudas a - moll

Preliudas h - moll

Muzikantas ar dailininkas šiam kūrėjui buvo ne profesija, o gyvenimo būdas. Visus darbus jis atlikdavo tvirtai įsitikinęs, kad jie reikalingi žmonėms ir padės išlaikyti lietuvių tautos išskirtinumą.

Link

Ramybė