Liudvikas van Bethovenas

liudvikas van bethovenas

Biografija

Liudvikas van Bethovenas gimė Bonoje Johano van Bethoveno ir Marijos Magdalenos Keverich van Bethoven šeimoje.Pirmuoju jo muzikos mokytoju buvo tėvas (dvaro kapelos dainininkas).

1770-12-17

Dešimties metų nutraukė mokslus, nes dėl girtuokliaujančio tėvo turėjo dirbti, kad išlaikytų šeimą.

1780

1792

Atvyko į Vieną, kur gyveno iki mirties

1796

Suprato, kad ėmė kursti.

Broliams parašė itin liūdną Heiligenštato testamentą.

1802

Jis sukūrė III–VIII simfonijas, sonatų, kvartetų, uvertiūrų, operą „Fidelijus“ ir kt.

1803–1812

Kūrėją užklupo dar viena kūrybinė krizė.

1813–1815

Vyko kone sėkmingiausias pasirodymas Bethoveno gyvenime – perpildytoje salėje buvo Austrijos ir Rusijos imperatorės, Prūsijos karalius ir beveik visi Vienos kongrese dalyvavę kunigaikščiai, orkestre grojo žymiausi Vienos muzikantai ir buvo atliekama VII simfonija bei „Velingtono pergalė“.

1814-11-29

Rusijos imperatorės gimtadienio proga surengtame dvaro koncerte Bethovenas paskutinį kartą viešai skambino fortepijonu.

1815-10-25

Bethovenas visiškai apkurto.

1818

Įvyko Devintosios simfonijos premjera kartu su trimis dalimis iš Missa solemnis, ir tai buvo paskutinis sėkmingas Bethoveno pasirodymas Vienoje.

1824-05-07

1827-03-26

Vienoje mirė Liudvikas van Bethovenas.

Asmenybės bruožai

„L. van Beethovenas... Jo charakteris, būdas, elgesys – mažų mažiausiai dvilypiai. Kone visi amžininkai teigia: šiurkštus elgesys ir geros akys (žvilgsnis). Beribis siautėjimas ir staigi tyla, visiškas nugrimzdimas į save. Lėkimas ir suakmenėjimas. Draugiškumas ir vienatvė“ -Viktoras Gerulaitis

Kūrybos laikotarpiai

III laikotarpio (1816–1827) – kūrybiniai apmąstymai ir romantizmo stiliaus užuominos. Paskutiniaisiais gyvenimo metais sukuria „Iškilmingąsias mišias“, IX-ąją simfoniją, paskutiniuosius kvartetus, sonatas fortepijonui.

I laikotarpis(iki 1802m.) – savojo stiliaus ieškojimai, pagrįsti klasicistine stilistika. Tuo metu parašė sonatų fortepijonui, pirmąsias dvi simfonijas ir kt.

II laikotarpis (1802–1812) – kūrybingas laikotarpis, susiformavo kūrėjo stilius. Tuo metu kompozitorius sukūrė beveik visus žymiausius savo kūrinius: III–VIII simfonijas, sonatų, kvartetų, uvertiūrų, operą „Fidelijus“ ir kt.

Svarbiausiąją Bethoveno kūrybos dalį sudaro fortepijoniniai ir simfoniniai kūriniai. Fortepijono sonatose kompozitorius labai daug eksperimentavo, ieškojo savojo stiliaus ir taikė naujus kompozicijos sprendimus. Simfoninėje muzikoje kūrėjas įgyvendino didžiausius, monumentaliausius savo sumanymus. Kūriniai fortepijonui Bethovenas daug parašė fortepijonui – 32 sonatos, 23 variacijų ciklai, bagatelių, rondo ir kt. Iš bagatelių ypač populiari Nr. 23 „Elizai“. Labiausiai žinomos ir dažniausiai atliekamos Bethoveno sonatos. Jos skirtingos, įvairių nuotaikų, kupinos energijos ir kontrastų. Skirtingai nuo Haidno ir Mocarto, Bethoveno sonatose labai ryškus kontrastas tarp pagrindinių sonatos temų.

Kūryba

Simfoninė kūryba

Simfonijos yra vieni žymiausių Bethoveno kūrinių. Jos puikiai atspindi kompozitoriaus stilių, jo raidą. Esminiai L. van Beethoveno simfonizmo bruožai yra negirdėtos energijos ir jėgos dialektinis visų muzikos formų bei išraiškos priemonių vystymas, nepaprastai ryškūs meniniai vaizdai, kokybės mastai, bet kurios formos sonatiškumas, psichologinė gelmė. I ir II simfonijos – ankstyvosios – yra tarsi bandymai, tipiškai klasicistinės ir dar mažai atspindi Bethoveno muzikos stilių. III, V, VII ir IX simfonijos daugiausia yra dramatinės, pakilios, herojiškos nuotaikos, o IV, VI ir VIII – lyriškesnės.Viena žymiausių simfonijų pasaulyje yra Bethoveno V-oji simfonija „Likimo“. Ji prasideda „likimo“ leitmotyvu. Kaip sakė pats Bethovenas, „taip likimas beldžias į duris“:

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, I dalis

Devintoji simfonija

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, IV dalis

Devintoji simfonija, dar vadinama Džiaugsmo simfonija – paskutinė Liudviko van Bethoveno simfonija. Simfonija sukurta tarp 1822 ir 1824 m., pirmąsyk atlikta 1824 m. gegužės 7 d. Vienoje. Simfonija, daugumos kritikų ir muzikologų nuomone, laikoma geriausiu Bethoveno darbu ir vienu geriausių Vakarų muzikos kūriniu, taip pat išlieka daugiausiai atliekama simfonija pasaulyje. Simfonija padarė įtaką vėlesniems romantizmo kompozitoriams. Simfonija viena pirmųjų, kurioje buvo panaudotas choras– 4-ąją simfonijos dalį atlieka keturi solistai ir choras. Šios dalies tekstui Bethovenas panaudojo 1785 m. Frydricho Šilerio poemą „Odė džiaugsmui“, nors tekstą šiek tiek pakoregavo ir pats. 4-oji simfonijos dalis vėliau tapo Europos Sąjungos himnu. Simfonijos melodija tarp 1974 ir 1979 m. buvo panaudota Rodezijos himne.

Įdomūs faktai apie L. van Bethoveną

• Jau būdamas garsus kompozitorius, Bethovenas skundėsi savo mokiniui Carlui Czerny, kad vaikystėje, o ir vėliau negavo deramo muzikinio išsilavinimo. Jis taip ir neperprato nei daugybos, nei dalybos, visą gyvenimą klysdavo skyryboje.
• Aštuonerių Ludwigas jau pirmą kartą koncertavo. Tai įvyko Kelne 1778 metų kovą
• Iki aštuonerių išmoko puikiai vargonuoti, griežti smuiku ir ypač altu. Būdamas dvylikos, tapo Bonos teatro orkestro ir rūmų kapelos vargonininko pavaduotoju ir altininku.
• L. van Beethovenas buvo Jis. Ar, kaip mėgsta sakyti šaunusis Giedrius Kuprevičius: „Jisis“. „Aš galiu, jūs – ne“, – šitaip L. van Beethovenas nukirsdavo pokalbius apie tai, jog savo kūriniuose jis pažeidžia visuotinai priimtinas normas. „Ar galite jūs, su jūsų vidutiniškumu, įvertinti tai, kas yra nepaprasta“, – parašė jis savo sekretoriui muzikui Antonui Schindleriui. Smuikininkui Ferdinandui Riesui, viename iš kvartetų pastebėjusiam draudžiamą slinktį, trumpai metė: „O aš leidžiu.“

• Teigiama, kad pirmoji meilė jį aplankė, kai jam buvo šešiolika. Jos vardas Eleonora. Jis mokė ją – keturiolikmetę – skambinti. Bet po keliolikos metų ji išteka už gero Ludwigo van Beethoveno draugo ir gerbėjo daktaro Franzo Wegelero.
• Genijaus kūryba kupina gamtos. Žinoma, jis nieko neiliustruoja, nemėgdžioja gamtos garsų, čiulbėjimų ir čiurlenimų. Jis tiesiog išreiškia gamtos būtį savo harmonijomis, tembrais ir t. t. . Savo būtį gamtoje. Tiesa, kelias sonatas gerbėjai vis dėlto įvardijo gamtos reiškiniais: „Audra“, „Aurora“, „Mėnesienos“...

Šaltiniai

• https://www.vamm.lt/wp-content/uploads/2020/05/Istorija-5-kl.-6-pamoka-u%C5%BEd.pdf
• http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/Vadovelis_3/10.Bethoveno_fortep_kuryba_simfon_kuriniai/index10.htm
• http://www.nromuva.lt/files/2020-2.pdf
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Ludwig_van_Beethoven

• https://www.silutevb.lt/silute/wp-content/uploads/Parodos/Bethovenas.pdf
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Penktoji_simfonija
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Devintoji_simfonija
• https://www.pirmamuzikos.lt/nuotolinis-ugdymas/muzikos-istorija/muzikos-istorija-6-4/1-pamoka/

AČIŪ UŽ DĖMESĮ